 Europos supratimo apie antibiotikus dieną, kuri minima kasmet lapkričio 18 dieną Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai informuoja kaip svarbu atsakingai vartoti antibiotikus ir laikytis gydytojų nurodymų. Specialistai primena, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, – jie nepadės pasveikti nuo virusų sukeltų ligų, tokių kaip: peršalimas ar gripas. Vartokite antibiotikus atsakingai!
Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą atsakingi visi. Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumoniae) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. 43,1 proc. Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis reiškinys, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kiekvienais metais lapkričio 18 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Laimos Kupčinskienės, šios dienos tikslas – priminti visuomenei, kada ir kaip vartoti antibiotikus, o paskyrus gydytojui, atsakingai. Higienos instituto specialistams, atlikus gyventojų apklausas, pastebėta, jog žmonės dažnai gydosi antibiotikais patys: atsiradus šaltkrėčiui, gerklės skausmui ar slogai vartojami antibiotikai, likę nuo kitų šeimos narių arba įsigytus ne pagal receptus, patarus kaimynams. |
|
daugiau
|
| | | |
 Yra daug informacijos apie šunų gydomąsias savybes ir jų panaudojimą medicinoje: sunkių ligonių reabilitacijoje, gydant autizmą, vėžio diagnostikoje nustatant jį pagal kvapą ir kt. Dabar, regis, išmušė „žvaigždžių valanda“ katėms. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) vakcinos paslaptį gali įminti katės. Tinkamas gydymas – 40 proc. infekuotųjų
ŽIV, žmogaus imunodeficito virusas, sukelia AIDS (įgytą imunodeficito sindromą), kuris pasireiškia įvairiomis infekcinėmis ir navikinėmis ligomis. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina T-limfocitus, pagrindines specifinio imuninio atsako ląsteles, kurios kontroliuoja atsparumą ligoms. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus nuo ligų apsiginti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sisteminė raudonoji vilkligė yra viena dažniausių sisteminių autoimuninių ligų. Jai būdingos mikroangiopatijos, dėl kurių trombuojasi smulkiosios kraujagyslės. Viena dažniausių ir pavojingiausių šių trombozių lokalizacijų yra akies tinklainė. Sergant vilklige tinklainės venos trombozė – 3,5 karto dažniau
Taivane atliktame tyrime nagrinėta, kokio dydžio tinklainės venos trombozių rizika sergant šia liga. Tyrime analizuoti registro duomenys, į kurį buvo įtraukti 23,3 milijono asmenų. Iš jų 6756 sirgo sistemine raudonaja vilklige, jie palyginti su 40 tūkst. kitų, pagal amžių ir kitus kriterijus pritaikytų tiriamųjų, nesergančių autoimunine liga. Palygintas tinklainės venos trombozės dažnis abiejose grupėse. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14-oji Jungtinių Tautų yra pripažinta Pasauline diabeto diena. Ji minima nuo 2007 m. ir ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. 2009–2013 m. šios dienos tema – „Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika“, o kampanijos šūkis – „Pažinkime diabetą ir jį kontroliuokime“. 2009–2013 m. diabeto kampanija kviečia visus, atsakingus už diabeto priežiūrą, pažinti diabetą ir jį kontroliuoti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Susirgę sunkiomis kritinėmis ligomis lietuviai, net ir naudodamiesi valstybės lėšomis apmokamu gydymu, papildomai gali išleisti ir šimtus tūkstančių litų, – teigia tyrimą apie šių ligų atvejais pacientų patiriamas išlaidas pristačiusios draudimo bendrovės atstovai. Tie pinigai dažniausiai išleidžiami arba labai abejotiniems ir įrodymais pagrįstu požiūriu nepatvirtintiems gydymo metodams, arba tuomet, kai konkrečiu atveju geriausiai tinkančių medicinos priemonių valstybė tiesiog nekompensuoja. Vienu ar kitu atveju finansiniu požiūriu brangiausiai kainuojanti liga – vėžys. Tyrimo duomenimis, vėžio gydymui pacientai skiria nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkst. litų per mėnesį. |
|
daugiau
|
| | | |
 Modernus kolorimetrinis sensorius gali padėti nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir patikslinti jo patomorfologiją. Vėžį nustato 75 proc. tikslumu
Nors plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių navikų, jis diagnozuojamas pavėluotai. Ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai. O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Statistiniais duomenimis, vos 9 proc. pacientų, nustačius plaučių vėžio diagnozę, išgyvena 5 metus ir daugiau. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų šalyje inkstų transplantacijos atliekamos iš mirusio ir iš gyvo donoro. Tyrimai atskleidžia, kad iš gyvo donoro paimtas inkstas funkcionuoja sėkmingiau. Lietuvoje gyvoji donorystė galima tarp giminaičių (inkstą dovanoti gali tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo ar dėdė), o jeigu imunologinis suderinamumas yra geras, donoru gali tapti vyras ar žmona. Inkstą gali dovanoti bet kurios kraujo grupės žmogus, svarbiausia, kad būtų geras imunologinis suderinamumas, dėl kurio inkstas veikia ilgiau, rečiau pasitaiko atmetimo reakcijų. Tyrimai rodo, kad donorų sveikata po donorystės neblogėja. Organo dovanojimas yra nežalingas – puikai veikia vienas inkstas. Dėl gyvosios donorystės pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Nuo LOPL Europoje kasmet miršta iki 300 tūkst. žmonių, Lietuvoje – apie vieną tūkstantį. Mirštamumas nuo LOPL ir sergamumas šia liga pasaulyje toliau didėja. Remiantis Jungtinės Karalystės bendrosios praktikos gydytojų duomenų baze, kurioje sukaupta informacijos apie 3,4 mln. pacientų, per 1990–1997 m. laikotarpi LOPL paplitimas tarp vyrų padidėjo 25 proc., tarp moterų net 69 proc. Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, LOPL serga apie 3 proc. suaugusių gyventojų. 
